Priklausomai nuo breketų sudėties, jų poveikis burnos ertmei yra skirtingas. Nors visų rūšių breketai (metaliniai ir keramikiniai) yra sukurti taip, jog būtų patogūs, jie gali sukelti lengvą maudimą ar dirginti burnos gleivinę. Pirmosiomis dienomis dėl breketų spaudimo dantys gali būti jautrūs arba lengvai mausti. Paprastai šie pojūčiai yra trumpalaikiai ir trunka iki kelių dienų.
Dažniausiai maudimas jaučiamas gydymo pradžioje arba pakoregavus breketų padėtį. Breketų uždėjimas vienam žandikauliui trunka apie 1 valandą, ir ši procedūra yra neskausminga. Po breketų uždėjimo dantų maudimas ar burnos gleivinės dirginimas gali būti juntamas pirmąsias 3 – 7 dienas. Pakartotinio apsilankymo metu aktyvavus breketų sistemą, 2 – 3 dienas gali nestipriai skaudėti.
Kai kuriais atvejais pirmosioms breketų nešiojimo dienoms yra skiriami nuskausminamieji vaistai. Be to, nemalonų pojūtį keliantį breketą ar gleivinę dirginančią vielytę galima uždengti specialiu ortodontiniu vašku, vatos ar net kramtomosios gumos gabalėliu. Susidariusios žaizdelės vėliau savaime užgyja.
Dauguma gydymą breketais pradedančių žmonių iš pradžių teigia jaučiantys, jog breketai burnoje užima daug vietos. Vėliau su šiuo pojūčiu apsiprantama, jis pamažu išnyksta.
Šio gydymo metu būtina kasdien tinkamai valyti dantis ir prieinamus tarpdančius. Ypatingą dėmesį reikia skirti dantų valymui prieš miegą. Kadangi breketų sistema apgaubti dantys yra labiau pažeidžiami, gydytojas gali rekomenduoti didesnį fluoro kiekį turinčią dantų pastą, apsauginį fluoro gelį ar skalavimo skystį.
Kasdien reikia valyti breketus: atsargiais judesiais, saugantis galimo jų pažeidimo. Uždėjęs pirmuosius breketus, gydytojas apmoko tinkamos jų priežiūros.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į mitybą. Reikia vengti tąsaus ir kieto maisto, kuris gali pažeisti breketų sistemą. Rekomenduojama vartoti mažiau cukraus turinčių gėrimų ir užkandžių, dėl kurių burnoje formuojasi rūgštinė terpė. Ant breketais uždengtų dantų greičiau kaupiasi apnašos, kurioms rūgštinė terpė yra itin palanki.
Pradėjus dantų tiesinimą, labai svarbu reguliariai atvykti kontroliniam vizitui, kurio metu įvertinama bendra dantų būklė ir dantų tiesinimo rezultatai.
Nors nešiojant įvairias dantų tiesinimo sistemas, galima gydyti dantis, rekomenduojame tai atlikti iki ortodontinio dantų tiesinimo.
Svarbu, jog sudarant dantų gydymo planą, dalyvautų ir gydytojas odontologas – ortodontas. Tam tikrais ortodontinio tiesinimo atvejais tenka šalinti pavienius dantis ir jų neverta gydyti. Kai gydytojas odontologas ir gydytojas odontologas – ortodontas bendradarbiauja, sudaromas optimalus gydymo planas.
Estetinį odontologinį gydymą – estetinį plombavimą, dantų balinimą ar estetinį protezavimą – rekomenduojame planuoti po 6 mėnesių, užbaigus visus dantų tiesinimo etapus.
Vizitų dažnis priklauso nuo jums parinktos ortodontinės dantų tiesinimo sistemos. Dantis tiesinant:
- Metaliniais ar keramikiniais ligatūriniais breketais, pakartotiniai vizitai skiriami kas 1 – 1,5 mėnesio;
- Metaliniais ar keramikiniais beligatūriniais breketais, pakartotiniai vizitai skiriami kas 1,5 – 2 mėnesius;
- Skaidriomis kapomis, pakartotiniai vizitai skiriami kas 3 – 4 mėnesius.
Dantų tiesinimo trukmė priklauso nuo jūsų individualios situacijos: problemos sudėtingumo, amžiaus, parinkto dantų tiesinimo metodo. Vidutinė ortodontinio gydymo trukmė yra 1,5 – 2 metai.
Ne visuomet galima nustatyti tikslią būsimo gydymo trukmę: priklausomai nuo to, kaip dantys pasiduoda tiesinimui, galutinė trukmė gali būti keliais mėnesiais trumpesnė ar ilgesnė nei planuota.
Pasibaigus ortodontiniam gydymui, gaminamos retencinės plokštelės, ant priekinių dantų liežuvinių paviršių klijuojami neišimami fiksuoti reteineriai. Išimamus aparatus reikia užsidėti nakčiai gydytojo nurodytą laikotarpį. Šiuo etapu itin svarbu laikytis gydytojo nurodytų taisyklių.
Neatsakingai nešiojant užlaikančiuosius aparatus, dantys grįžta į buvusias padėtis. Tuomet gali prireikti pakartoti ortodontinį gydymą, ir galutinis rezultatas pasiekiamas per dvigubai ilgesnį laikotarpį nei planuota. Svarbu atminti, kad gydymo breketais sėkmė priklauso nuo žmogaus įsitraukimo ir požiūrio į gydymą.
Kiekvieno vaiko augimas ir dantų formavimasis yra unikalus procesas. Formuojantis sąkandžiui ir dantims, vaikams gali išryškėti skirtingos ortodontinės anomalijos. Dažniausiai ortodontinės problemos išryškėja apie septintuosius vaiko metus. Tai gali būti:
- Susigrūdę ir kreivi dantys;
- Netaisyklingas sąkandis;
- Gilus sąkandis;
- Atviras sąkandis;
- Atsikišę dantys;
- Netaisyklingos liežuvio padėties problemos .
Pastebėjus šiuos pokyčius, verta iš karto planuoti vizitą pas gydytoją odontologą – ortodontą. Gali būti, kad gydytojas, atsižvelgęs į vaiko amžių, gydymą skirs vėlesniam laikui. Tačiau ankstyva konsultacija padeda išvengti rimtesnių problemų ateityje. Gydytojas įvertina, kaip vaiko dantys formuosis ateityje, sudaro gydymo planą ir gali laiku pradėti dantų tiesinimą.
Kalbant apie vaiko amžių, kuris leistų pradėti tiesinti dantis, nėra vieno teisingo atsakymo. Kai kuriems vaikams rekomenduojama tiesinti dantis nuo šešerių metų. Tačiau dažniausiai dantų tiesinimas rekomenduojamas vaikams ir paaugliams nuo 7 – 12 metų, kai dėl kaukolės ir žandikaulių formavimosi dantys yra paslankiausi.
Teisingą atsakymą, kada jūsų vaikui galima pradėti dantų tiesinimą skaidriomis kapomis ar kitais būdais, gydytojas gali suteikti tik konsultacijos metu.
