Endodontologija: nuosavus dantis išsaugantis gydymas
Endodontinį gydymą sudaro:
- Infekciją sukėlusių mikroorganizmų pašalinimas iš danties šaknų kanalų sistemos;
- Kokybiškas danties šaknies kanalų išvalymas;
- Hermetiškas danties šaknies kanalo plombavimas.
Hermetiškai užplombavus kanalus, mikroorganizmai nebesidaugina danties šaknų kanalų sistemoje, nebeplinta už danties ribų ir nesukelia apydančio audinių uždegimo.
Tik tuomet, kai danties šaknies kanalas yra visiškai išvalytas, tinkamai sugydytas ir hermetiškai užplombuotas, galima imtis tolesnio odontologinio gydymo ar šypsenos atkūrimo. Priešingu atveju danties šaknies kanalus gali tekti pergydyti.
Laiku pradėtas, kokybiškai atliktas dantų kanalų valymas ir gydymas padeda išsaugoti dantį (arba danties šaknį), todėl endodontologus galima vadinti nuosavų dantų išsaugojimo specialistais.
Endodontologai – tai specializuotą kvalifikaciją turintys gyd. odontologai, kurie atlieka prezicišką, dažnai – sudėtingą dantų šaknų kanalų gydymą.
Endodontinis gydymas atliekamas pažangiomis technologijomis: mikroskopu, ultragarso aparatu, specialiais instrumentais ir šiuolaikinėmis medžiagomis. Endodontinio gydymo eiga kontroliuojama skaitmeninėmis rentgeno nuotraukomis.
Endodontinis gydymas
mūsų odontologijos klinikoje Kaune
Dantų kanalų gydymas Kaune įsikūrusioje klinikoje „Geras odontologas“ yra kokybiškas dėl profesionalių specialistų ir pažangių skaitmeninių technologijų.
Endodontinį gydymą mūsų klinikoje atlieka išskirtinės kompetencijos gyd. odontologė – endodontologė Monika Vanagaitė. Ji yra sukaupusi 16 metų gydymo patirtį ir jau 15 metų dėsto endodontologijos kursą lietuvių ir anglų kalbomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Gyd. odontologė – endodontologė Monika Vanagaitė sugydo įprastus ir sudėtingus dantų kanalų uždegimo atvejus, pergydo anksčiau nekokybiškai sugydytus dantų kanalus. Šios endodontologės kompetencija pasitiki kolegos, kurie jai nukreipia pacientus, patiriančius itin sudėtingas dantų šaknų kanalų ligas.
Mūsų klinikos endodontas Kaune gydymą teikia pasitelkęs precizišką įrangą ir skaitmenizuotas technologijas. Jų dėka lengviau ir tiksliau atliekame dantų kanalų gydymą, pacientui galime užtikrinti daugiau komforto gydymo metu.
Endodontologė Monika Vanagaitė rūpinasi paciento būkle po gydymo, suteikia rekomendacijas dėl burnos priežiūros iš karto po gydymo ir vėliau, bendradarbiauja su pacientu siekiant geresnės burnos ertmės būklės. Visa tai palengvina gijimo procesą ir padeda įgyti geresnius dantų priežiūros įgūdžius.
Kodėl reikia gydyti dantų kanalus?
Trumpuoju laikotarpiu endodontinis gydymas padeda sustabdyti infekcijos plitimą ir jos pasekmių: (uždegimo, skausmo, danties praradimo. Ilguoju laikotarpiu – palaikyti gerą burnos ertmės sveikatą, taip prisidedant prie bendros sveikos organizmo būklės.
Geriausia, jei danties šaknies kanalai yra gydomi tik vieno gydymo ciklo metu (vieno ar kelių paeiliui paskirtų vizitų metu). Ilgai užsitęsęs ar atidėliojamas gydymas silpnina pažeisto danties atsparumą, o tai padidina šaknies skilimo galimybę. Todėl labai svarbu iš karto kreiptis į patyrusį endodontologą, kuris gali sugydyti tiek įprastas, tiek sudėtingas dantų šaknų kanalų ligas.
Dantų kanalus reikia gydyti norint:
- Išsaugoti dantį arba jo šaknį;
- Išvengti uždegimo plitimo iš danties šaknies kanalo į aplinkinius audinius;
- Išvengti išplitusio uždegimo keliamo skausmo;
- Išvengti komplikacijų ir dar rimtesnių burnos ligų;
- Išvengti danties rovimo.
Pajutus pirmuosius simptomus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją odontologą dėl tikslios diagnozės. Tikslią diagnozę dėl galimo danties šaknies kanalo uždegimo galima suteikti apžiūros metu atlikus įvairius testus ir skaitmeninę rentgeno nuotrauką.
Kodėl kyla pulpitas – danties pulpos uždegimas?
Infekciją danties viduje (danties šaknies kanale) sukelia burnoje gyvenančios bakterijos, kurios, esant tam tikroms aplinkybėms, gali prasiskverbti į danties audinį. Dažniausiai infekcija į danties šaknies kanalą patenka dėl:
- Prastos burnos higienos;
- Negydomo karieso;
- Nesandarių užpildų ir pralaidžių plombų;
- Nekokybiškų danties vainikų restauracijų;
- Traumos metu nulūžusio ar kitaip pažeisto danties.
Į danties šaknies kanalus mikroorganizmai gali patekti bei ten plisti ir nesukeldami skausmo ar kitų simptomų.
Todėl būtina laikytis gyd. odontologų rekomendacijų reguliariai atvykti profilaktiniam patikrinimui: tik taip galima laiku sustabdyti dantų šaknų kanalų ligas, išvengti jų komplikacijų, palaikyti sveiką burnos ertmę.
Kas yra danties pulpa?
Dantį sudaro dvi dalys:
- Viršutinė – tai burnoje gerai matomas danties vainikas;
- Apatinė – tai burnoje nematoma danties šaknis, įsitvirtinusi žandikaulio kaule.
Danties audinius sudaro keturi sluoksniai:
- Danties emalis, kietasis dantį dengiantis sluoksnis;
- Dentinas, minkštesnis didžiąją danties dalį sudarantis sluoksnis, kurį dengia emalis;
- Cementas – kietas danties šaknį dengiantis audinys;
- Danties pulpa – minkštasis, giliausiai danties viduje esantis gyvas audinys.
Pulpą sudaro dvi dalys:
- Vainikinė dalis, kuri yra pulpos kameroje (danties viduje) po emalio ir dentino sluoksniais;
- Šakninė dalis, kuri yra danties šaknies kanaluose bei tęsiasi iki pat šaknies viršūnės.
Pulpa atlieka danties maitinimo, jautrumo ir apsaugos funkcijas. Iš esmės pulpa – danties „širdis“, kuri lemia danties gyvybingumą ir atsparumą. Infekcijos pažeista pulpa yra mažiau gyvybinga (arba visai negyva) ir mažiau atspari.
Dantis gali turėti vieną arba daugiau besišakojančių ir smulkesnių danties šaknies kanalų.
Kokie yra danties kanalo uždegimo simptomai?
Danties kanalo uždegimas gali vystytis be skausmo arba su skausmu. Antruoju atveju apie į kanalų sistemą patekusios infekcijos pažeistą danties pulpą įspėja šie simptomai:
- Skausmas valgant karštą ar šaltą maistą, geriant karštus ar šaltus gėrimus;
- Skausmas kandant ar kramtant;
- Nestabilus (paslankus) dantis.
Infekcijai progresuojant, danties pulpos audinys pasidaro negyvas, ir skausmo nebelieka. Žmogui atrodo, jog išnykus skausmui, baigėsi ir uždegimas, tačiau viskas yra priešingai: infekcija iš vainikinės pulpos danties išplito visoje danties šaknies kanalų sistemoje.
Ilgainiui gali atsirasti naujų simptomų:
- Skausmas kandant;
- Burnos gleivinės patinimas aplink pažeistą dantį;
- Fistulė (pūlinukas) šalia danties;
- Minkštųjų veido audinių patinimas;
- Pažeisto danties spalvos pakitimas (dantis patamsėja).
Danties pulpa savaime nesugyja, todėl būtina atvykti apžiūrai pas gyd. odontologą pajutus pirmuosius simptomus, kurie įspėja apie pradinį pulpos audinių uždegimo etapą.
Infekcijai išplitus, endodontinis gydymas gali būti neefektyvus, ir vienintelis būdas sustabdyti ligą – išrauti pažeistą dantį.
Kada reikia gydyti dantų kanalus?
Danties šaknies kanalus reikia gydyti tuomet, kai mikroorganizmai negrįžtamai pažeidžia pulpos audinį ir nebėra galimybių išsaugoti jos gyvybingumo. Kad būtina gydyti dantų kanalus, diagnozuoja gyd. odontologas terapeutas arba gyd. odontologas – endodontologas.
Kas sudaro danties kanalų gydymą?
Pirmasis endodontinio gydymo etapas – tai infekcijos pažeistų pulpos audinių pašalinimas iš šaknų kanalų sistemos, kuris atliekamas mechaniniu (instrumentų pagalba) ir cheminiu (įvairiais antimikrobiniais preparatais) būdais.
Antrasis endodontinio gydymo etapas – tai hermetiškas danties šaknies kanalų plombavimas.
Svarbus baigiamasis etapas – tai sugydyto danties atkūrimas, kuris gali būti:
- Endodotiškai sugydyto danties vainiko plombavimas, kurį atlieka gyd. odontologas terapeutas arba
- Endodotiškai sugydyto danties vainiko protezavimas, kurį atlieka gyd. odontologas – ortopedas.
Endodontinis gydymas dažniausiai atliekamas vietinėje nejautroje, todėl nėra skausmingas. Šio gydymo metu žmogus jaučiasi taip pat, kaip ir plombuojant dantį.
Kada reikia pergydyti dantų kanalus?
Dantų šaknų kanalus reikia pergydyti tuomet, kai skauda gydytą dantį, atsiranda pakitimai aplink danties šaknies viršūnę ar stebimi nekokybiškai sugydyti kanalai. Tai galima įvertinti atlikus skaitmeninę rentgeno nuotrauką.
Nechirurginiu būdu danties šaknies kanalas yra pergydomas tuomet, kai:
- Skauda endodontiškai gydytą dantį dėl danties šaknies kanaluose išlikusios infekcijos;
- Stebimi nekokybiškai anksčiau sugydyti kanalai.
Jei nepadeda terapinis endodontinis gydymas ar pergydymas, neišnyksta dėl infekcijos atsiradę pokyčiai viršūniniame periodonte, yra taikomas chirurginis gydymas. Tuomet atliekama danties šaknies viršūnės sutrumpinimas (rezekcija), šaknies amputacija (daugiašaknio danties vienos iš šaknų pašalinimas) arba danties rovimas.
