Dantų implantai – vienas pažangiausių, efektyviausių ir saugiausių dantų atkūrimo metodų, sukurtų prieš 70 metų. Danties implantas – tai chirurginiu būdu į žandikaulį sriegiamas titano sraigtelis, pakeičiantis trūkstamo natūralaus danties šaknį.
Po sriegimo procedūros implanto sraigtelis per kelis mėnesius prigyja ir suauga su gyvu žmogaus kaulu. Danties implanto prigijimo etapas vadinamas osteointegracija. Ji vyksta dėl titano – medžiagos, iš kurios yra pagamintas implanto sraigtelis – biologinio suderinamumo su žmogaus kaulu.
Žmogaus organizmas šių titano darinių nepriima kaip svetimkūnių, todėl implanto sraigtelis natūraliai integruojasi į žandikaulį. Tuomet implantas funkcionuoja kaip pilnai prigijusi „dirbtinė“ danties šaknis. Taip atkurtas dantis labiausiai primena natūralų dantį: implanto sraigtelis funkcionuoja savarankiškai (kaip ir natūralaus danties šaknis) ir neturi poveikio greta esantiems dantims.
Šiuolaikinėmis technologijomis pasiekiama dar geresnio titano biologinio suderinamumo su žmogaus kaulu, todėl dantų implantų prigijimo rodiklis siekia net 98 proc.
Dantų implantacija yra reikalinga tuomet, kai reikia atkurti dantų atliekamą funkciją ir jų teikiamą estetiką. Dantų implantais galima restauruoti vieną trūkstamą dantį, kelis arba visus dantis.
Šiuolaikinė odontologija suteikia kelis dantų atkūrimo metodus:
- Išimamus dantų aparatus (dalinius ar pilnus protezus);
- Fiksuotus (prisukamus) dantų vainikėlius;
- Dantų implantus.
Vertinant pagal gydymo kainą, išimami daliniai ar pilni protezai yra patraukliausias dantų atkūrimo metodas. Tam tikrais atvejais tiks toks metodas ir gali būti pritaikytas. Visgi dantų protezai yra ne fiksuotas, o išimamas aparatas, ir tai gali kelti nepatogumų.
Fiksuoti (prisukami) dantų vainikėliai buvo populiariausias dantų atkūrimo metodas iki dantų implantacijos taikymo. Dantų vainikėlių prisukimo galimybės priklauso nuo išlikusių nuosavų žmogaus dantų, t. y., dantų vainikėliams reikalinga nuosavų dantų atrama.
Tuo tarpu dantų implantai yra sriegiami tiesiai į kaulą, dažnu atveju jiems nereikia nuosavų dantų atramos.
Vertinant dantų implantų reikalingumą ir tinkamumą, yra atsižvelgiama į šias aplinkybes:
- Trūkstamo danties vietą;
- Žandikaulio, į kurį būtų sriegiamas implantas, kokybę ir kiekybę;
- Bendrą sveikatos būklę;
- Asmeninį žmogaus pasirinkimą.
Nors dantų implantacija yra naujausias dantų restauracijos metodas iš trijų paminėtųjų, jis yra konservatyviausias: implantu atkuriant trūkstamą dantį, niekaip nepaveikiami greta esantys dantys. Kadangi implantai sriegiami tiesiai į kaulą, jie yra itin stabilūs, o dėl funkcionalumo, išvaizdos ir teikiamo pojūčio geriausiai atkartoja nuosavų dantų teikiamus privalumus.
Nors pagrindinė dantų implantų funkcija yra dantų atkūrimas, jie taikomi ir kitose odontologinio gydymo procedūrose. Dėl savo stabilumo jie gali būti naudojami kaip atramos, prilaikančios išimamą protezą. Tokiomis atramomis stabilizuotas protezas yra patogesnis ir saugesnis.
Taikant ortodontinį gydymą (tiesinant dantis), gali būti įsriegti nedideli ir laikini implantai. Vadinami mini implantais, jie padeda suteikti reikiamą dantų judėjimo kryptį ir yra pašalinami, kai atlieka savo funkciją.
Visų dantų netekusiems žmonėms yra taikomas specialus dantų implantacijos metodas „Visi ant keturių“ („All-on-4“). Į specialiai parinktas, tvirtu kaulu pasižyminčias žandikaulio vietas įsriegus keturis implantus, jie suteikia atramą itin stabiliam ir patogiam protezui. Taikant šį metodą, visi prarasti dantys atkuriami vos keturiais implantais, ant kurių yra pritvirtinamas fiksuotas protezas. „All-on-4“ metodu atkurti dantys maksimaliai primena nuosavus dantis: jie yra neišimami, stabilūs, pritvirtinti prie žandikaulio.
Pirmojo susitikimo metu gydytojas odontologas – burnos chirurgas įvertina bendrą burnos ir dantų būklę, atlieka 3D nuotrauką. 3D nuotraukos (tomografijos) duomenys gydytojui leidžia įvertinti žandikaulio srityje esančio kaulo kokybę ir jo kiekį. Atkurta šypsena yra estetiška ir harmoninga tik tuomet, jei dėl pakankamo kaulo kiekio yra išlaikomos veido proporcijos.
Jei kaulo kiekis yra pakankamas, jau po pirmojo vizito metu gydytojas suplanuoja tikslią danties implanto sriegimo vietą. Pasitaiko, kad implantų sriegimo vietose yra sugedusių dantų. Tuomet prieš atliekant implantaciją, skiriamas papildomas vizitas ir atliekamas danties ar kelių dantų rovimas.
Tolesnio vizito metu atliekama chirurginė implantacijos procedūra taikant vietinę nejautrą ar sedaciją. Implantacijos metu titano sraigtelis specialia įranga įsriegiamas į kaulą. Ant titano sraigtelio prisukama gijimo galvutė, susiuvamos dantenos. Po šių procedūrų seka gijimo laikotarpis, kurio trukmė didžiąja dalimi priklauso nuo kaulo, į kurį yra įsriegtas implantas, kokybės. Gijimui gydytojas gali skirti nuo 2 iki 6 mėnesių.
Net ir šiuo pereinamuoju gijimo laikotarpiu norisi geros estetinės išvaizdos, ypač tuomet, kai implantuojama bedantė burna. Tokiu atveju gali būti uždedamas laikinas išimamas protezas. Gijimo laikotarpiu labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų: nespausti ar kitaip nepaveikti įsriegto implanto. Gydytojas skiria vizitą implantacijos gijimo kontrolei.
Praėjus gijimo etapui, testuojama, kaip implantas prigijo žandikaulio kaule. Jei prigijimas sėkmingas, atliekamas galutinis implantacijos etapas – dantų protezavimas. Visi atlikto gydymo rezultatai – atkurta kramtymo funkcija, atstatyta šypsenos estetika, veido simetrija – jaučiami po paskutiniojo etapo.
Jei kaulas yra aptirpęs ir jo nepakanka implantacijai, gydymas bus ilgesnis ir jį sudarys daugiau chirurginio gydymo etapas: kaulo augmentacija (kaulo priauginimas), implanto sriegimas, gijimo galvutės uždėjimas ir galiausiai protezavimas.
Esant dideliam kaulo aukščio ir tūrio trūkumui, kaulo augmentacija yra atliekama kaip atskira procedūra. Po jos kaulo prigijimas trunka nuo 3 iki 9 mėnesių, dažniausiai šis etapas nesukelia diskomforto ar skausmo.
Kaulo prigijimui skiriamas laikotarpis priklauso nuo kaulo augmentacijos tipo. Kai siekiant atkurti kaulo aukštį priauginamas sintetinis kaulas, prigijimas trunka iki 6 mėnesių. Visiškai bedantės burnos atveju ant esamo žandikaulio priauginamas kitokios rūšies kaulas, kurio prigijimui prireikia 9 mėnesių. Jei kaulo trūkumas nedidelis, kaulo augmentaciją ir implantaciją galima atlikti vienos chirurginės procedūros metu.
Sėkmingai priauginus kaulą, atliekama danties implantacija. Tinkamas kaulo kiekis ir tūris leidžia tiksliai pozicionuoti implantą. Tiksliai, kokybiškai atliekant implantacijos procedūrą ir naudojant kokybišką implantą, užtikrinamas implanto ilgaamžiškumas. Todėl yra svarbi implantuojančio gydytojo patirtis, kompetencija ir įgyta kvalifikacija.
Žandikaulio kaulo tirpimą skatina įvairios priežastys, viena dažniausių – prarastų dantų neatkūrimas. Netekus dalies ar visų dantų ir jų laiku neatkūrus, sutrinka kramtymo funkcija. Žandikaulio kaulas, negaudamas pakankamai kramtymo apkrovos, atrofuojasi. Dėl šių kaulo pokyčių žandikaulis nebeatlieka savo funkcijos, keičiasi veido forma, o dėl prastai kramtomo maisto gali atsirasti virškinamojo trakto ligų.
Net jei didžioji dalis dantų buvo prarasti ir neatkurti ilgą laiką, o žandikaulio kaulo nykimas stipriai progresavęs, situacija nėra beviltiška. Sutelkus kantrybę ir tinkamai atliekant kaulo augmentacijos operaciją, galima sėkmingai atkurti tiek nykstantį kaulą, tiek visus dantis.
Žandikaulio kaulas gali nykti ir dėl kitų priežasčių – periodonto ligų, negydymų dantų šaknų kanalų, įsisenėjusio bruksizmo (dantų griežimo).
Visos chirurginės procedūros, taip pat ir dantų implantacija, gali turėti komplikacijų. Jų padeda išvengti tikslus ir atidus gydymo planavimas. Planuojant implantaciją, pacientui būtina bendradarbiauti su gydytoju odontologu – burnos chirurgu, išsamiai atsakyti į jo užduodamus klausimus. Planuodamas gydymą, gydytojas atlieka 3D tyrimą, vizualią apžiūrą ir remiasi paciento pateikta sveikatos istorija.
Bendra paciento sveikatos būklė turi įtakos implanto prigijimo ir kitų chirurginių procedūrų sėkmei. Todėl pacientui būtina su gydytoju išsamiai aptarti savo sveikatos būklę, ypač, jei pacientas turi kraujo krešėjimo sutrikimų, infekcijų, alergijų, sinuso ar kitų ligų. Vartojami medikamentai taip pat gali turėti įtakos chirurginei procedūrai.
Dantų implantacija yra laikoma viena efektyviausių odontologinio gydymo procedūrų, o implantų prigijimo rodiklis yra itin aukštas. Komplikacijos įvyksta retai, jas gali sukelti infekcijos, danties implanto perkrova, aplinkinių audinių (nervų, kraujagyslių, dantų) pažeidimas, netikslus danties implanto pozicionavimas ar prasta žandikaulio kaulo kokybė.
Viso to padeda išvengti atidus, tikslus ir rūpestingas planavimas, atliekamas patyrusio ir kvalifikuoto gydytojo odontologo – burnos chirurgo. Daugeliu atveju po komplikacijų ir jų gijimo gali būti atliekama pakartotinė danties implantacija.
Mūsų odontologijos klinikoje Kaune rūpinamės visais danties implantacijos etapais – nuo pirmojo vizito iki priežiūros po gydymo.
Iš karto po dantų implantacijos:
- Gydytojai suteikia būtiną pagalbą ir paaiškina tolesnę priežiūrą;
- Iš karto skiria priešuždegiminius vaistus, todėl išvengiama skausmo po danties implantacijos ir sekančią dieną;
- Dažniausiai į įprastą gyvenimo ritmą grįžtama praėjus vaisto poveikiui.
Po dantų implantacijos rekomenduojame laikytis šių principų:
- Patinimą operuotoje vietoje galima sumažinti arba jam užkirsti kelią šalčiu. Operuotoje vietoje šaldantį sauso ledo paketą galima laikyti iki 5 minučių su 10 minučių pertraukomis. Tokią šalčio terapiją galima taikyti 1 – 2 valandas.
- Pirmąsias 24 valandas po implantacijos rekomenduojamas lengvai kramtomas, nekarštas ir neaštrus maistas. Rekomenduojama kramtyti
sveikąja puse. - Po danties rovimo ar implantacijos rekomenduojama nerūkyti iki 5 valandų. Nuo alkoholio reikia susilaikyti 24 valandas po odontologinių chirurginių procedūrų.
- Po chirurginės procedūros susiformavusios žaizdos gijimą skatina gera burnos higiena. Dantis reikia valyti švelniai ir atsargiai, kad nepažeistumėte operacijos vietos ar siūlių.
24 valandas po danties implantacijos negalima skalauti burnos skalavimo skysčiu. Jį panaudojus, iš žaizdos gali pasišalinti kraujo krešulys, prasidėti kraujavimas ir uždegimas. Vėliau kelias dienas galima skalauti dezinfekuojamaisiais tirpalais (ypač po valgio).
