5 priežastys, kodėl dantyse atsiranda skylučių

Daugelio žmonių dantys pradeda gesti dar vaikystėje, ir ne tik todėl, kad šie nesugeba jų gerai išsivalyti, bet ir todėl, kad dantų ėduonis yra užkrečiama liga, kuria vaikai užsikrečia nuo tėvų naudodami tuos pačius indus ir stalo įrankius.

Visi žinome, kad reguliarus dantų valymas šepetėliu ir tarpdančių valymas siūlu padeda apsisaugoti nuo skylučių, bet kas būtent priverčia emalį irti?

Šiame straipsnyje apžvelgsime 5 dažniausias ėduonies atsiradimo priežastis ir paanalizuosime, kokios įtakos mūsų dantų sveikatai turi įvairūs dalykai, tokie kaip mitybos įpročiai ir higiena.

Saldus maistas

Ėduonies kaltininkas – burnoje gyvenantis mikroorganizmas „streptococcus mutans“. Ši bakterija minta burnoje esančiu cukrumi ir krakmolu. Ji išskiria rūgštį, kuri išplauna kalcį ir priverčia emalį irti. Dėl šios bakterijos kaltės formuojasi ir akmenys, kurie padengia dantis rūgštimi ir dar labiau skatina ėduonį.

Maistas, kuriame daug cukraus – tikra puota bakterijoms. Viskas įvyksta akimirksniu – bakterijos padengia saldų maistą rūgštimi vos per 20 s nuo tada, kai jis patenka į burną. Rūgštys ima gamintis iškart, vos tik bakterijos aptinka cukrų. Vieno valgymo metu taip gali nutikti daugybę kartų. Tai reiškia, kad tai, kaip valgote, yra svarbiau nei tai, ką valgote. Pavyzdžiui, jei visą vakarą čiulpsite saldainį, pridarysite dantims daugiau žalos nei pietums sukramsnoję visą jų maišelį.

 Rūgštus maistas

Dantims kenkia ir rūgštus maistas, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai ir dietiniai gazuoti gėrimai. Jei valgant saldų maistą rūgštys ima gamintis atsiradus bakterijų ir cukraus sąveikai, tai valgant rūgštų maistą jos į burną patenka jau su maistu. Gazuoti gėrimai, vaisių sultys ir netgi daug rūgšties turintys produktai, tokie kaip duona ir žuvis, gali tiesiogiai ėsti emalį. Dėl dantų gedimo gali būti kaltos netgi skrandžio sultys.

Ar tai reiškia, kad reikėtų nustoti gerti sultis ir valgyti duoną bei žuvį? Ne. Tiesiog pasistenkite šių produktų nevartoti prieš eidami miegoti, nes miegant gaminasi mažiau seilių, kurios neutralizuoja šias kenksmingas rūgštis. Dar vienas patarimas – kartu su rūgščiu maistu valgyti sūrį, kuris irgi pasižymi neutralizuojančiomis savybėmis. Pavalgę neskubėkite valytis dantų, nes rūgštys suminkština emalį, ir jis tampa jautresnis brūžinimui. Vietoj to praskalaukite burną vandeniu ar skalavimo skysčiu, palaukite 30 min., ir tik tada imkite dantų šepetėlį.

Prasta higiena

Prasta burnos higiena – tai ne tik skylutės, nemalonus burnos kvapas ir pageltę dantys. Dantenų ligos siejamos su kur kas rimtesnėmis sveikatos problemomis, tarp jų ir širdies ligomis bei insultu. Kitaip tariant, reguliari kokybiška higiena gelbsti mus ne tik nuo stomatologo grąžto, bet ir rimtų sveikatos bėdų.

Emalis neatsinaujina, bet tai nereiškia, kad turime atsisakyti mėgstamo maisto. Tam, kad išvengtume skylučių, paprastai užtenka valyti dantis šepetėliu bei tarpdančių siūlu ir reguliariai lankytis pas stomatologą. Valykitės dantis po kiekvieno valgymo (nepamirškite 30 min. taisyklės) ar bent du kartus per dieną. Taip elgiantis burnoje neliks maisto ir bakterijų, todėl nesikaups rūgštys. Bent kartą per dieną naudokite tarpdančių siūlą, nes tik taip išvalysite vietas, kurių nepasiekia šepetėlis. Be to, tarpdančių valymas siūlu padeda išlaikyti sveikas dantenas.

 Genų įtaka

Genai turi labai didelės įtakos beveik visiems fiziologiniams dalykams, tačiau vis dar manoma, kad dantų sveikata labiausiai priklauso nuo to, kaip kruopščiai jais rūpinamės. Tiesa ta, kad genai lemia ne tik plaukų spalvą ir ūgį, bet ir viską, kas susiję su dantimis (nuo jų atspalvio iki krūminių dantų išsidėstymo). Nuo genų priklauso netgi emalio stiprumas. Štai kodėl žmonės, kurie kruopščiai rūpinasi savo dantimis, gali nuolat kovoti su skylutėmis, o tie, kas kasdien kramto gumą ir valgo saldainius – neturėti jokių problemų.

Apydančio audinių uždegiminė liga periodontitas irgi siejama su genetika. Rimtesniais atvejais jis gali smarkiai pažeisti audinį bei kaulą ir baigtis rimta infekcija bei danties netekimu.

Žinoma, genai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis dantenų ligas. JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, pusė visų atvejų nutinka rūkantiesiems. Nikotinas ir deguonies trūkumas gali sukelti dantenų uždegimą, pažeisti ląsteles bei audinį.

Amžiaus įtaka

Nauji tyrimai, kuriuos atliko Ilinojaus universiteto tyrėjai, parodė, kad kūdikių seilėse yra daug bakterijų, dėl kurių mažus vaikus ima varginti kariesas - infekcinė liga, sukelianti dantų audinių irimą. Anksčiau manyta, kad rūpintis dantimis reikia pradėti tada, kai jie prasikala, tačiau šie tyrimai patvirtino, kad tai reikia pradėti daryti dar tuomet, kai vaikas neturi dantų.

Vyresnių žmonių dantyse irgi gali atsirasti naujų skylučių. Taip vyksta dėl daugybės priežasčių. Buvo laikas, kai sugedusius dantis ne plombuodavo, o tiesiog išraudavo, tačiau šiandien savais dantimis galime džiaugtis kur kas ilgiau. Visgi daugeliui žmonių tenka patirti tam tikro lygio dantenų ligų, todėl laikui bėgant burnos audinys atidengia vis didesnį dantų plotą, į kurį ima kėsintis bakterijos.

Dar vienas rizikos veiksnys, labiau būdingas vyresniems žmonėms, yra seilių trūkumas, nes seilės neutralizuoja rūgštis ir padeda pašalinti maisto likučius. Deja, daug vaistų, skirtų gydyti aukštą kraujo spaudimą, uždegimus ir širdies ligas, sumažina seilių gamybą ir taip atima iš mūsų vieną svarbiausių ginklų prieš skylutes. Ką daryti? Reguliariai valyti dantis bei tarpdančius ir žiūrėti, ką dedate į burną.

 

Šaltinis www.delfi.lt