Dantų gydymas ir plombavimas

Terapinis gydymas

 

Tai pažeistų kietųjų danties audinių atstatytmas, tradiciškai vadinamas plombavimu. Mūsų klinikoje naudojamos aukštos kokybės plombinės medžiagos, kurių platus asortimentas leidžia pasiekti geriausių rezultatų bet kokioje situacijoje.

Moksliniais terminais kalbant, dantų ėduonis – tai unikali dietos ir bakterijų sukelta danties kietųjų audinių liga, kurios pasekmė – tirpstantys ir yrantys kalcifikuoti audiniai. Tam, kad atsirastų dantų ėduonis, reikia ne tik specifinių mikroorganizmų, bet ir angliavandenių, kurių poveikis trunka atitinkamą laiko tarpą. Nė vienas veiksnys (nei angliavandeniai, nei mikroorganizmai, veikiantys dantį atitinkamą laiką) atskirai negali sukelti dantų ėduonies.

Iš kur burnoje atsiranda mikroorganizmai? Kūdikio burna paprastai būna sterili, tačiau per tiesioginį kontaktą su artimųjų seilėmis kūdikis užkrečiamas mikroorganizmais. Tyrimai įrodė, kad burnos streptokokus ir neigiamas bakterijas kūdikiui dažniausiai perduoda motina. Vis tik šio užsikrėtimo greičiausiai išvengti neįmanoma.

Taigi dantų ėduonis – tai iš esmės cheminės reakcijos. Jos prasideda suvalgius kariesogeninio maisto ir baigiasi kariozine ertme, jeigu nėra sustabdomos. Šių cheminių reakcijų baigtis priklauso nuo ėduonį sukeliančių ir nuo ėduonies apsaugančių faktorių balanso. Kol nėra ertmės, šis procesas yra? grįžtamas, o ėduonis išgydomas.

 Danties kietieji audiniai pažeidžiami minėtiems faktoriams veikiant nuolat ir ilgesnį laiką. Kliniškai nematomas ėduonis ultrastruktūriniame lygyje, esant palankioms sąlygoms, susidaro per dvi tris savaites. Plika akimi ėduonis gali būti matomas jau po mėnesio ar kiek ilgesnio laikotarpio. Kariozinė ertmė yra vėlyvas ėduonies simptomas. Aktyvaus ėduonies atvejų ertmė dantyje susiformuoja per 6-18 mėn.

 Kaip susidaro dantų ėduonis?

 Dantų ėduonies proceso principas yra iš esmės paprastas:

1 .Rūgštis gaminančios burnos apnašų bakterijos fermentuoja angliavandenius (kuriuos žmogus įsideda į burną) ir gamina organines rūgštis, įskaitant pieno, skruzdžių, acto ir propiono rūgštis.

2 .Rūgštys skverbiasi į emalį, dentiną at cementą, iš dalies tirpindamos mineralų kristalus.

3. Mineralai (kalcis ir fosfatai) skverbiasi iš danties, dėl to, jei procesas nesustabdomas, susidaro ertmė.

4. Denmineralizacija gali būti grįžtamoji, kai aplinkoje yra kalcio, fosfatų ir fluoro. Jie skverbiasi į dantį ir naujai padengia kristalų likučius pažeidimo srityje, kol nėra ertmės (tai vadinama remineralizacija).

5. Naujas mineralų kristalų paviršius yra daug atsparesnis rūgštims, lyginant su pradiniu karbonatinio hidroksiapatito mineralu.

6. Demineralizacijos ir remineralizacijos procesai paprastai įvyksta daug kartų per dieną, todėl susidaro ertmė, pažeidimas atsistato ar išlieka status qou būsena.

Patologiniai veiksniai

Acidogeninės bakterijos

Fermentuoojamų angliavandenių vartojimo dažnis

Sumažėjusi seilių funkcija

     Apsauginiai veiksniai

     Seilių sudėtis ir kiekis

     Proteinai, antibakteriniai preparatai

     Fluoras, kalcis, fosfatai

     Apsauginiai dietos komponentai

     Nekariesogeniniai saldikliai

 Nėra ėduonies

 Ėduonis



Ėduonis formuojasi specifinėse vietose: kramtomajame paviršiuje (ypač dygimo metu), tarpdančiuose tarp kontaktinio taško ir dantenų, lygiuosiuose danties paviršiuose prie dantenų krašto – ten, kur yra palankios sąlygos ilgą laiką kauptis ir bręsti nejudinamoms apnašoms. Šių danties sričių savaime neapvalo nei liežuvis, nei skruostai, nei rupus maistas, sunku jas išvalyti ir dantų šepetėliu. Tačiau chemiškai nuo kitų danties vietų jos nesiskiria.

 Taigi, apibendrinant, pacientui svarbu žinoti:

Itin svarbi gera burnos higiena tam, kad būtų pasiekta demineralizacijos ir remineralizacijos procesų pusiausvyra. Gera burnos higiena susideda iš: kokybiško dantų valymo dantų šepetėliu ir dantų pasta, tarpdančių valymo tarpdančių šepetėliais arba siūlu, skalavimai higieniniais tirpalais.

 Dažni (kas 6 - 12 mėn.) profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją odontologą.

 

 Pastebėję spalvinius dantų pakitimus arba pajutę neįprastą dantų skausmą, kreipkitės į gydytoją odontologą, kad prasidėjęs dantų kariesas būtų sustabdytas pradinėje stadijoje.

 Kas bus, jei negydysime aktyvaus dantų karieso?

 Jei laiku nesikreipsite į gydytoją odontologą, progresuojantis dantų kariesas gali išsivystyti į karieso komplikacijas – danties nervo (pulpos) pažeidimus. Visų pirma vystosi nervo uždegimas – pulpitas, kuris negydomas progresuoja į pulpos nekrozę, o vėliau ir į viršūninį periodontitą, kurio metu mikroorganizmai sukelia viršūninius pakitumus. Taigi, kuo anksčiau sustabdysime ligą, tuo lengvesnis jos gydymas ir tuo geresnės gydymo prognozės.

 

 Dantų kariesas gydomas tokiu būdu:

Atliekamas vietinis nuskausminimas;

Dantis izoliuojamas;

Pašalinami karioziniai audiniai;

Ertmė uždaroma plombinėmis medžiagomis.

 

Straipsnis parengtas pagal I. Balčiūnienės vadovėlį „Klinikinė odontologija“, 2009 m.