Kontaktai:

Kęstučio g. 79-7, Kaunas LT-44299
Tel.: 8 37 79 76 68
Mob.: 8 682 10405
El. paštas: info@gerasodontologas.lt

Darbo laikas:

I - V 8:00-19:00
Apie neatvykimą prašome informuoti iš anksto.
 

Įdomu

Sveikas, ėduonie. Arba septyni dantų priešai

 

Manote, kad du kartus per parą valydami dantis pamiršite kelią pas odontologą? Nieko panašaus. Kartais ir nenumanote, kad savo dantis daugybę kartų per dieną pasmerkiate ėduonies pavojui.

Liežuvio auskarai

Galbūt tai ir madinga, tačiau vargu, ar sveika. Metalas burnoje gali pažeisti danties emalį, o kai šis įtrūksta, vystosi ėduonis. Be to, metalinis svetimkūnis burnoje gali pažeisti dantenas, o dėl jų ligų galima netekti dantų. Reikia atminti ir tai, kad burna - rojus bakterijoms, tad auskarai joje tik padidina infekcijų ir žaizdų tikimybę.

Ledinukai

Net jeigu šių ledinukų nusipirkote vaistinėje ir tikite, kad jie gelbsti nuo kosulio ar gerklės skausmo, tai dar nereiškia, kad jų galima valgyti į valias. Cukrus, esantis ledinukuose, paveiktas dantų apnašose įsikūrusių bakterijų, virsta rūgštimi, kuri veikia emalį. O jau tada - sveikas, ėduonie. Jeigu sučiulpėte pastilę, išsivalykite ar bent jau išskalaukite burną vandeniu.

Guminukai

Visi produktai, kuriuose yra cukraus, kenkia dantimis, tačiau yra saldumynų, veikiančių su ypatinga griaunamąja jėga. Tokie yra guminukai - saldainiai, kuriuos itin mėgsta vaikai. Jie ilgam prilimpa prie dantų paviršiaus, tad cukrus, virtęs rūgštimis, net kelias valandas žaloja emalį. Saldainių liekanos ir rūgštys pašalinamos, kai burnoje išsiskiria daugiau seilių, tad guminukų pasmaližiavusiam vaikui duokite ko nors naudingo dantims, pavyzdžiui, morką.

Gazuoti gėrimai ir sultys

Ledinukai - ne vienintelė dantims kenkianti nuodėmė. Stiklinėje gazuoto gėrimo gali būti iki 11 šaukštelių cukraus. Be to, tokiuose gėrimuose neretai yra citrinos rūgšties ar kitų rūgščių, kurios ne mažiau nei cukrus žaloja dantų emalį.

Dėl tos pačios priežasties dantų draugu nelaikykite ir sulčių. Jų išgėrę, išskalaukite burną vandeniu.

Bulvių traškučiai

Apnašose gyvenančios bakterijos - tikros klastūnės. Ne tik cukrų jos paverčia dantų emalį ėdančiomis rūgštimis - lygiai taip pat jos elgiasi gavusios krakmolo. Bulvių traškučiai šioms bakterijoms - tikras rojus, nes jie aplimpa dantis, jų lieka tarpdančiuose. Jūs jau seniai išmetėte tuščią pakelį traškučių, o bakterijos vis dar puotauja!

Vynas

Rūgštys, esančios vyne, kenkia dantų emaliui, be to, raudonajame vyne yra tam tikrų pigmentų, kurie keičia dantų spalvą. Jeigu burnos neišskalausite, šių medžiagų derinys veiks net keletą valandų.

Manote, kad baltasis vynas - be nuodėmės? Jame taip pat yra rūgščių, veikiančių emalį. Išgėrus baltojo vyno, dantys dar keletą valandų jautriau reaguos į tokius dantis dažančius gėrimus, kaip kava. Išeitis - išgėrus vyno, burną paskalauti vandeniu ar išsivalyti dantų pasta.

Rūkymas

Rūkymas ne tik nudažo dantis gelsva ar ruda spalva, bet ir gali paskatinti įvairias dantenų ligas, jau nekalbant apie vėžį. Jeigu ieškote dar vienos priežasties mesti rūkyti, pagalvokite apie šypseną.

 

"WebMD", lrytas.lt

 

 

Naminės dantų pastos receptas

 

Jei norite išvengti chemijos, galite išbandyti namuose gamintą dantų pastą, kurios receptas - paprastas ir nebrangus, rašo „Yahoo Green“.

Sudedamosios dalys:

  • šaukštas kepimo sodos;
  • pusė šaukšto smulkiai sumaltos jūros druskos;
  • lašas mėtų, apelsinų ar cinamono aliejaus;
  • keli lašai vandens iš čiaupo.


Sudėkite viską į nedidelį dubenėlį ir gerai išmaišykite dantų šepetėliu ar kitu įrankiu - turi susiformuoti vientisa, tiršta masė.

Užtepkite jos ant šepetėlio ir naudokite kaip įprastą.

 

Informacijos šaltinis Kaunodiena.lt

Naminės dantų pastos receptas

 

 

Ką reiktų žinoti apie dantų papuošalus?

 

Klausimas: norėčiau paklausti, ar danties papuošimas akmenuku yra skausminga procedūra. Ar ilgai tas akmenukas laiko? Ar jam nukritus lieka kokia žymė?

Dantų papuošalai tai naujausia mados karštligė, pasiekusi savo piką JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Klasikinio dizaino dantų papuošalai yra elegantiškas papildas standartiniams papuošalams.

Dažniausiai Lietuvoje naudojami papuošalai - maži skaidrūs cirkonio kristalai. Jie specialia medžiaga tiesiog priklijuojami prie pasirinkto danties emalio. Kiek ilgai papuošalas laikysis, priklauso ne tik nuo žmogaus dantų priežiūros, bet ir nuo mitybos įpročių. Reikėtų vengti ypač kieto, rupaus maisto.

Papuošalui nukritus lieka plonas klijuojančios medžiagos sluoksnis, kuris odontologės lengvai nupoliruojamas ir nepalieka jokios žymės.

Papuošalų fiksavimas labai panašus į breketų uždėjimą. Uždėjimas nereikalauja papildomo dantų gręžimo todėl tai visai neskausminga.

Papuošalui priklijuoti prie dantų pakanka 10-15minučių. Jei odontologas uždeda papuošalą pagal visas instrukcijas, tuomet dantis niekuomet nepažeidžiamas.

Beje, papuošalas turi būti dedamas tik ant natūralaus danties. Jei apsigalvojate ir nebenorite nešioti dantų papuošalo, odontologas jį gali bet kada nuimti.


Beje, dantų papuošalai yra skirti ne tik moterims. Užsienyje šis puošybos elementas tampa vis populiaresnis ir tarp vyrų.

Informacijos šaltinis Alfa.lt

Ką reiktų žinoti apie dantų papuošalus?

 

 

Stomatologai: dantų ėduonis – užkrečiamas

 

Visi žino, kad gripas yra užkrečiamoji liga. O ar įmanoma užsikrėsti dantų ėduonimi? Mokslininkai teigia, kad ne tik įmanoma – tai vyksta nuolat.

 

Kaip rašo portalas technologijos.lt, nors kaltė dažnai suverčiama saldumynams, dantų ėduonį pirmiausiai sukelia tam tikra bakterijų rūšis. Mikroorganizmai įsitvirtina dantų paviršių audiniuose ir puotauja, užkandžiaudamos kramtomo maisto dalelėmis. Tame nieko blogo – bakterijos dantų audinio tikrai neskanauja. Visa bėda ta, kad jos išskiria rūgštį, kuri ir kenkia dantims.

 

Pasirodo, kaip galima užsikrėsti peršalimo virusu ar gripu, taip įmanoma užsikrėsti ir ėduonies bakterijomis. Vienos iš labiausiai paplitusių – „Streptococcus mutants“ bakterijos.

 

Šiems mikroorganizmams ypatingai jautrūs kūdikių ir vaikų dantys. Tyrimų rezultatai byloja, jog daugeliu atveju ėduonimi užsikrečiama nuo asmenų su „sukirmijusiais dantimis“.  Nors tokius vaizdžius epitetus kartais vartoja vaikus nuo saldumynų siekiančios atgrasyti mamos ar tėčiai, gana dažnai vaikai ėduonimi užsikrečia nuo savo tėvų. „Pavyzdžiui, kai kuris nors iš tėvų ragauja, ar vaikui duodamas maistas / gėrimas ne per karštas“ - tvirtina Čikagos odontologė Margaret Mičel (Margaret Mitchell).

 

Kitų tyrimų rezultatai liudija, jog ėduonies bakterijomis dalijamasi ir bučiuojantis. Ne vienas toks bakterijų ekspansijos atvejis yra pasitaikęs ir M.Mičel praktikoje.

 

„Sykį pusamžei pacientei, niekada gyvenime neturėjusiai ėduonies, dantyse atsirado išsyk du ėduonies židiniai, - pasakoja odontologė. – Paaiškėjo, kad ta moteris pradėjo susitikinėti su vyriškiu, kuris pas odontologą nesilankė aštuonioliką metų ir sirgo dantenų uždegimu.“

 

Rizikos užsikrėsti ėduonimi sumažinimui, odontologė rekomenduoja dažniau skalauti burną, valytis dantis ar kramsnoti becukrę kramtomąją gumą.

 

Informacijos šaltinis Kaunodiena.lt

 

Stomatologai: dantų ėduonis – užkrečiamas

 

Dešimt dantų priežiūros klaidų

 Informacijos šaltinis lrytas.lt

 

Ar prižiūrėti dantys ir burna gali padėti išvengti širdies infarkto?

 

Ar gali dantys, kurie atrodo sąlyginai nedidelė kūno dalis, kuri norint labai lengvai pašalinama, turėti įtakos vienai svarbiausių mūsų kūno dalių – širdžiai? Metų metus mokslinikai ir osteopatai, refleksologijos specialistai ginčijosi ir bandė suprasti, kaip viena mūsų kūno dalis susijusi su kita ir kaip sąlyginai mažiausios ir nepastebimiausios kūno dalys gali turėti įtakos svarbiausioms. Atrodo neįmanoma, kad pačios darniausios sistemos pasaulyje – žmogaus kūno atskiri organai neturi sąsajų tarpusavyje. Dantys taip pat svarbūs. Prof. Howard Jenkinson (Bristolio universitetas, Didžioji Britanija) bei Karališkasis chirurgų koledžas (Didžioji Britanija) rado ryšį tarp prastos burnos higienos ir širdies ligų.

 

Burnoje randama beveik 700 skirtingų rūšių mikroorganizmų, kurių dalis yra patogeniški, o kita dalis – būtinoji natūrali burnos mikroflora, jos padeda skaidyti maistą ir pan. Kiekvieną kartą pavalgius ar net išsižiojus, mikroorganizmų kiekis burnoje padidėja. Laikantis tinkamos burnos higienos, patologinių ir fiziologinių mikroorganizmų kiekis kontroliuojamas. Netinkama burnos higiena gali sukelti dantenų uždegimą (gingivitą), vėliau periodontitą. Dėl šių priežasčių žalingos bakterijos turi tarsi atvirus vartus – lengvą patekimą į kraujotakos sistemą. Streptococcus gordonii ir Streptococcus sanguinis – bakterijos, sukeliančios burnos infekcijas, taip pat nustatyta, kad jos – vienos iš faktorių, sukeliančių širdies ligas.

 

Kaip išvengti širdies ligų?

 

Pastebėta, kad antibiotikai kartais neapsaugo nuo infekcinių širdies ligų. Manoma, kad dėl to kaltos burnos ertmės bakterijos. Prof. Jenkinson ir Dr. S. Kerringan ieško būdų, kaip išspręsti šią problemą, o kol sprendimo nėra, geriausias būdas išvengti širdies ligos – itin gerai prižiūrėti dantis, reguliariai lankytis pas burnos higienistą.

 

Taigi, patariame kruopščiai ir reguliariai valyti dantis, ypač po valgio – tai pagrindinis būdas, kaip išvengti patogeninių mikroorganizmų persvaros burnoje. Papildomai apsaugai galima vartoti antibakterinius burnos purškalus arba skalavimo skysčius (tačiau neperdozuokite! Dėl vartojimo būtinai pasitarkite su gyd. odontologu!).

 

Parengė gyd. I. Zykutė

 

 

Užkandžiavimas naktį kenkia dantims

 

Danų ekspertai tvirtina, kad užkandžiavimas naktį labai kenkia dantims. BBC praneša, kad danų ekspertams ištyrus 2217 žmonių, kurie naktį mėgsta užkandžiauti, pastebėta, kad nesvarbu kokios rūšies maistą valgote, tačiau nakties metu visi užkandžiai padidina riziką netekti dantų. 

Dantų galite netekti todėl, kad naktį burna yra išsausėjusi, o seilės labai svarbus veiksnys, kad maistas sėkmingai nukeliautų į skrandį ir iš burnos būtų pašalinti maisto likučiai.

Ištyrus 2217 danų, 173 iš jų (arba 8 proc.) gali būti priskirti naktiniams valgytojams. Jie ketvirtį ar daugiau paros kalorijų suvartoja po pietų arba bent du kartus per savaitę atsibunda naktį, norėdami užkasti. Naktimis valgantys žmonės neteko daugiau dantų, netgi įvertinanus ir kitus veiksnius: amžių, rūkymą, suvartojamą cukraus bei angliavandenių kiekį.

Specialistai tvirtina, kad dantistai turi įspėti savo pacientus ir priminti, kad užkandžiaudami naktį, jie neteks dantų. „Jie savo pacientus turėtų įspėti ne tik žodžiais, bet ir demonstruoti užkandžių daromą žalą vaizdinėmis priemonėmis, - sakė tyrimo autorius Damine Walmsley. –Valgant naktį, kai burna yra sausiausia, bet koks maistas lieka burnoje. Ypač dantims kenkia saldus ir labai rūgštus maistas ir gėrimai.“

Medikas pataria kasdien bent du kartus valytis dantis ir būtinai vieną kartą prieš einant miegoti. Likus valandai prieš miegą būtina išgerti ir vandens, tada pavyks bent šiek tiek apsaugoti dantis.

 Informacijos šaltinis Kauno diena.lt

 

Užkandžiavimas naktimis kenkia dantims

 

 

 Valykitės dantis du kartus per dieną, „norėdami išvengti širdies ligų“

 

Naujas tyrimas parodė, kad jei nesivalote dantų du kartus per dieną, gali stipriai padidėti rizika susirgti širdies ligomis, praneša „Telegraph“.

Tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie rečiau valėsi dantis, kilo 70 proc. didesnė rizika susirgti širdies ligomis, nei tiems, kurie sąžiningai valėsi dantis ryte ir vakare.

Ankstesni tyrimai parodė, kad egzistuoja ryšys tarp dantenų ligų ir širdies ligų.

Nors ekspertai nėra įsitikinę, kodėl taip yra, tačiau jie mano, kad tai gali būti dėl burnos ir dantenų uždegimų, kurie, jų manymu, yra susiję su arterijų užsikimšimu. 

Šis tyrimas leido pirmą kartą įvertinti, kaip dažnai žmonės turi valytis dantis, norėdami sumažinti riziką.

Tyrimui vadovavęs Londono Universiteto koledžo profesorius Richardas Wattas sakė: „Mūsų rezultatai patvirtino ir dar labiau sustiprino nuomonę, kad egzistuoja ryšys tarp burnos higienos ir (širdies) ligų rizikos.“

Tyrime buvo nagrinėjami daugiau kaip 11 000 suaugusių žmonių duomenys.

Visiems savanoriams buvo pateikti klausimai apie jų gyvenimo būdą ir įpročius (įskaitant ir tai, kaip dažnai jie valosi dantis).

Informacijos šaltinis Delfi.lt

 

Valykitės dantis du kartus per dieną

 

 

Balti lyg perlas dantys - retai būna natūralūs

Informacijos šaltinis Kauno diena.lt

 

 

8 kraujuojančių dantenų priežastys

 

Kraujuojančios dantenos – labai nemalonus reiškinys, itin varginantis ir psichologiškai, ir fiziškai. Svarbu suprasti, kad kraujuojančios dantenos yra ligos požymis ir ją reikia gydyti.

 

  1. Dantenų/periodonto liga – dažniausia kraujuojančių dantenų priežastis. Pradinė periodonto ligų stadija yra gingivitas – dantenų uždegimas, kurio metu dantenos paburksta, tampa skausmingos, uždegiminės ir kraujuoja prisilietus (dažniausiai tai pastebima valantis dantis arba valgant). Šios ligos dažniausia priežastis – apnašo sankaupa, kuri dirgina dantenas mechaniškai, be to apnaše esančių mikroorganizmų išskiriami veiklos priduktai taip pat sukelia dantenų uždegimą. Jei ginigivitas negydomas (dažniausiai pakanka nueiti pas burnos higienistą, kuris pašalina susikaupusį apnašą ir išmoko Jus taisyklingai valyti dantis), jis progresuoja, vystosi periodontitas, kurio pasėkmė – netekti dantys.

     

  2. Dantenų žalojimas dantų šepetėliu. Dantų pastose yra abrazyvių dalelių, kurios nepastebimai žaloja dantų emalį, tačiau jei dantys dantų šepetėliu valomi itin energingai ir smarkiai, dantenos taip pat gali kraujuoti dėl mechaninio pažeidimo. Vis tik sveikos dantenos net ir dėl šios priežasties smarkiai kraujuoja retai.

     

  3. Rūkymas arba tabako kramtymas. Pastebėta, kad rūkalių dantys linkė labiau kaupti apnašą, o tai sukelia gingivitą. Kita priežastis – tiesioginis tabako poveikis dantenoms, kada jis kramtomas.

     

  4. Hormoniniai pokyčiai. Hormonų receptoriai aptinkami ir dantenose. Jei konkrečių hormonų lygis pakyla virš normos ribos, tai gali sukelti skysčių kaupimąsi dantenos, ko pasekoje jos tampa raudonos, kietos, ištinsta. Šis tinimas pranyksta iškart po to, kai hormonų lygis susinormalizuoja. Dažniausiai ginigivtas dėl hormoninių pokyčių stebimas moterims ciklo metu bei nėščiosioms.

     

  5. Vitamino K trūkumas. Vitaminas K labai svarbus kraujo krešėjimo procese ir jo trūkumas gali sukelti dantenų kraujavimą.

     

  6. Autoimuninės ligos – tai ligos, kurių metu imuninė sistema pradeda naikinti organizmo ląsteles. Pvz., reumaotidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė dažniausiai sutinkamos autoimuninės ligos, kurios gali sukelti dantenų kraujavimą.

     

  7. Leukemija – kraujo vėžio rūšis, kuomet pažeidžiami leukocitai (baltieji kraujo kūneliai). Vienas iš pirmųjų ligos požymių – kraujuojančios dantenos.

     

  8. Vaistai. Kai kurie vaistai, pvz., kontraceptikai, antidepresantai, antikoaguliantai ir net nosies purškalai gali išprovokuoti dantenų kraujavimą.

 

Tad jei Jums kraujuoja dantenos, nedelskite ir kuo greičiau kreipkitės į gydytoją periodontologą, kuris Jus apžiūrės ir sudarys gydymo planą.

 

Parengė gyd. I. Zykutė

 

 

Dantų taisymas: hormonai vietoj odontologo grąžto

 

Odontologijos srityje ketinama atsisakyti grąžto. Šiuo metu kuriamos kelios naujos technologijos. Viena tokia idėja - hormonų gelis, kuriuo patepus, danties ląstelės atauga per maždaug vieną mėnesį.

 

Vadinasi, nebereikia gręžti karieso pažeisto danties ir lipdyti plombų. Odontologas plotą greta atsivėrusios ertmės patepa geliu, kuris ir paskatina augti ląsteles, iš vidaus užtaisančias dantį. Pagrindinį darbą atlieka melanocitą stimuliuojantis hormonas (MSH) - kaulų regeneracijos meistras.  

 

Kaip praneša „Edvėlaivis Žemė“ prancūzų mokslininkai iš Nacionalinio medicininių tyrimų instituto šį gelį kol kas išbandė su žiurkėmis. Po mėnesio jų dantys regeneravosi. Negana to, ataugo jie netgi stipresni. Be abejo, tai logiška, nes gręžiant nesunku pažeisti nervų ląsteles arba kraujagysles. Žymiai geriau, kai procesas vyksta natūraliuoju būdu. Dabar mokslininkai ketina patikrinti, ar gelis taip pat gerai veiks žmonių dantis. Tad kol kas vis tiek teks reguliariai juos valytis.

 

 Informacijos šaltinis Kauno diena.lt

 

Dantų taisymas: hormonai vietoj odontologo grąžto

 

 

  "Sergantys" dantys – virškinimo ligų priežastis

 

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras ragina tėvelius pasirūpinti savo vaikų dantukais ir suskubti juos padengti silantais. Specialistų teigimu, gendantys, neprižiūrimi dantukai gali sukelti daugybę virškinimo ligų. Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų – jau pažeisti ėduonies.

 

„Virškinimo sistemą sudaro įvairūs organai, o šios sistemos pradžia yra burnos ertmė, į kurią patekęs maistas yra smulkinamas ir vilgomas seilėmis. Jei maistas gerai sukramtomas, tuomet jis patekęs į virškinamąjį kanalą, yra efektyviai suskaidomas įvairių fermentų. Tačiau nepakankamai sukramtytas maistas blogai susimaišo su virškinimo fermentais, yra sunkiau suskaidomas, o organizmas blogiau pasisavina jam reikalingas maisto medžiagas, todėl ilgainiui gali išsivystyti įvairios ligos ir negalavimai, pavyzdžiui, dispepsija“ , - pasakojo Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė Roberta Tamulevičiūtė.

Dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas. Diskomfortas apima tokius simptomus kaip ankstyvas sotumo jausmas, pilnumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, pilvo pūtimas. Kadangi dantys atlieka labai svarbią funkciją virškinimo procese, todėl ne tik dėl estetiškos išvaizdos, bet ir dėl sveikatos būtina tinkamai prižiūrėti dantis. Ypač svarbu laiku pastebėti sąkandžio defektus, nes esant šiam defektui sunku gerai sukramtyti maistą. Reikėtų priminti, jog ne tik vaikai, bet ir suaugę gali turėti sąkandžio pakitimų.

Tėveliai turėtų kruopščiai prižiūrėti, kaip vaikai valo savo dantukus, o patiems mažiausiems rekomenduojama, kad patys suaugę juo išvalytų. Dantukų plyšiuose  vaikams, kurie dar nėra gerai išmokę valytis dantukus, ilgainiui pradeda kauptis maisto likučiai, o tai gali sukelti danties kramtymo paviršiaus ardymą arba tam tikras ligas.

Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų – jau pažeisti ėduonies. Vyresnių vaikų dantys dar labiau pažeisti. Ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. Todėl sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V – 713 patvirtinta Vaikų krūminių dantų silantinėmis medžiagomis programa, kuri skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Silantavimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose.  

Silantai - tai skysta plombinė medžiaga, skirta hermetizuoti ką tik išdygusių nuolatinių krūminių dantų vageles. Silantais dengiami tik sveiki dantys. Tai dantų ėduonies profilaktikos priemonė. Jie apsaugo vageles nuo žalingų faktorių, o juose esantis fluoras papildomai skatina emalio mineralizaciją. Užliejus vageles silantu, sudaromas mechaninis barjeras tarp danties emalio ir burnoje susidarančių rūgščių. Tokių dantų kramtomasis paviršius tampa lygesnis, lengviau išvalomas.

 

 Informacijos šaltinis 15min.lt

Sergantys dantys - virškinimo ligų priežastis

 

 

Valai dantis - stiprini širdį!

 

Didžiosios Britanijos ekspertai įrodė, kad širdies ligos tiesiogiai susijusios su burnos ertmės būkle.

Nevalyti dantys širdžiai kenkia labiau nei rūkymas ar antsvoris, tvirtina Bristolio universiteto (Anglija) mokslininkai.

Britų mokslininkai rado paaiškinimą, kodėl dantenų pažeidimai sukelia ir širdies ligas. Priežastis yra bakterijos (streptokokai), kurios lemia dantenų ligas, rašo „Kompiulenta“.

Per kraujuojančias dantenas bakterijos patenka į kraujotakos sistemą. Ten jos išskiria baltymus, kurie verčia sulipti trombocitus. Taip bakterijos ginasi nuo žmogaus imuninės sistemos ir antibiotikų.

Nevalyti dantys širdžiai kenkia labiau nei rūkymas ar antsvoris.

Tačiau sulipę trombocitai, žinia, užkemša mažuosius kraujotakos kanalus, kraujagysles. Tokiu būdu širdis gauna mažiau kraujo, labiau apkraunami vožtuvai. Galiausiai mažiau kraujo (ir deguonies) gauna smegenys. Tokie reiškiniai gali sukelti infarktą ar insultą.

Štai kodėl burnos higiena gali tapti puikia širdies ligų prevencija.

 

Informacijos šaltinis 15min.lt

Valai dantis - stiprini širdį!

 

 

 

Tyrimas: omega - 3 gali atitolinti periodontitą

 

Omega-3 sudėtyje esančios polinesočiosios riebiosios rūgštys gali padėti apsisaugoti nuo mikrobų sukeliamos lėtinės dantų ligos periodontito, teigia JAV mokslininkai.

Paprastai periodontito gydymas susitelkia ties bakterijų sukelta infekcija, tačiau Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai siūlo labiau kreipti dėmesį ir į priemones prieš uždegimą. Žurnale  „Journal of the American Dietetic Association“ jie rašo, kad su maistu vartojamos polinesočiosios riebiosios rūgštys, kurios turi priešuždegiminių savybių, gali  sėkmingai apsaugoti nuo periodontito arba jį gydyti. 

Paprastai periodontitui gydyti naudojamas mechaninis dantų valymas ir antibiotikai. Negydomas periodontitas sukelia labai žymų danties kaulo tirpimą ir visišką dantų praradimą

„Mes nustatėme, kad polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, ypač eikozapenteno riebalų rūgšties (EPR) ir dokozahekseno riebalų rūgšties (DHR) vartojimas yra atvirkščiai proporcingi periodontito tikimybei“, -  sakė dr. Asghar Z. Naqvi.

Tyrimo metu apklausti daugiau nei 9000 amerikiečių, kurie 1999-2004 metais dalyvavo nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrime.

Periodontitu susirgo 8,2 proc. tiriamųjų. Nustatyta, kad tikimybė susirgti periodontitu buvo maždaug 20 proc. mažesnė tiems, kas suvartodavo daugiausia DHR, o dėl EPR vartojimo šis skaičius buvo mažesnis.

Komentuodama tyrimo rezultatus, prof. Elizabeth Krall iš Bostono universiteto Henry M. Goldman odontologijos mokyklos pabrėžė, kad tikimybę susirgti periodontitu sumažino palyginti nedideli DHR ir EPR kiekiai. Be to, atrodo, kad DHR ir EPR vartojant itin dideliais kiekiais, ligos tikimybė nebemažėja, praneša sciencedaily.com.

Informacijos šaltinis  Kauno diena.lt

Tyrimas: omega 3 - gali atitolinti periodontitą

 

 

Keptos daržovės graužia dantų emalį

 

Škotijos mokslininkai padarė netikėtą atradimą: pasirodo, keptos arba troškintos daržovės kenkia dantims. Kaip paaiškėjo, tokiu būdu apdorotos daržovės turi aukštą koncentraciją dantų emalį graužiančių rūgščių. Anot mokslininkų, patys pavojingiausi dantims yra kepti baklažanai, cukinijos ir saldžiosios paprikos.

Atliekant eksperimentus nustatyta, kad keptose ar troškintose daržovėse esančios rūgštys suardo kalcio druskas, kurios yra dantų sudėtyje, ir tokiu būdu pradeda naikinti dantų emalį ilgainiui sukeldamos kariesą.

 

Primename, kad tarp neigiamai dantis veikiančių agresyvių faktorių patenka ir tokie veiksniai kaip temperatūros pokyčiai (ypač, kai burnos ertmėje karštą skystį keičia šaltas ir atvirkščiai), riešutų gliaudymas ar butelių atidarinėjimas dantimis.

 

 Informacijos šaltinis Delfi.lt

Keptos daržovės graužia dantų emalį 

 

 

Dantų balinimas: muilas, druska, soda gali patamsinti dantų emalį

 

Didžiosios Britanijos tyrėjai įspėja, kad dantų balinimas namų sąlygomis gali padovanoti ne tik baltadantę šypseną, bet ir smarkiai pažeisti emalį, o tada jau lengva netekti dantų, rašo laikraštis „The Daily Telegraph“.

 

Dantų balinimas soda, pelenais, vandenilio peroksidu ar pagal kokį kitą receptą, skelbiamą internete su odontologija nieko bendro neturinčių asmenų, gali pakenkti dantų emaliui ir dantenoms, įspėja ekspertai. Tokie būdai sparčiai populiarėja tarp jaunų mergaičių, kurios negali sau leisti profesionalaus dantų balinimo.

 

Tarp sveikatai pavojingų internete rekomenduojamų receptų galima paminėti patarimą valyti dantis muilu, druska, soda ir vandenilio peroksidu arba balikliu. Odontologai įspėja, kad šios priemonės gali pakenkti emaliui ir jį patamsinti, o ne pabalinti.

 

Pernai tam tikra dantų balinimo procedūra buvo atlikta per 100 tūkst. žmonių, o tai penkis kartus daugiau nei prieš penkerius metus. Tačiau daugeliui Britanijos gyventojų profesionalus dantų balinimas, kurio kaina gali siekti ir 1300 svarų sterlingų, yra per bangus.

 

„Vis daugiau paauglių nepatenkinti savo dantimis, o internete gausybė dantų balinimo receptų. Kai kurie jų gali pakenkti dantims“, – tvirtina Londono dantų balinimo centro direktorius profesorius Endriu Ederis (Andrew Eder).

 

Informacijos šaltinis Kauno diena.lt

Dantų balinimas: muilas, druska, soda gali patamsintį dantų emalį